Ekologiška medvilnė: ekologiška medvilnė – tai medvilnė, kuriai suteiktas ekologinis sertifikatas ir auginama naudojant ekologiškus metodus – nuo sėklų atrankos iki auginimo ir tekstilės gamybos.
Medvilnės klasifikacija:
Genetiškai modifikuota medvilnė: šios rūšies medvilnė buvo genetiškai modifikuota, kad jos imuninė sistema galėtų atsispirti pavojingiausiam medvilnės kenkėjui – medvilnės stiebagraužiui.
Tvari medvilnė: tvari medvilnė vis dar yra tradicinė arba genetiškai modifikuota medvilnė, tačiau auginant šią medvilnę naudojama mažiau trąšų ir pesticidų, o jos poveikis vandens ištekliams taip pat yra santykinai mažas.
Ekologiška medvilnė: ekologiška medvilnė gaminama iš sėklų, žemės ir žemės ūkio produktų, naudojant organines trąšas, biologinę kenkėjų kontrolę ir natūralų auginimo valdymą. Cheminių produktų naudojimas neleidžiamas, užtikrinant neteršiantį gamybos procesą.
Skirtumai tarp ekologiškos ir įprastos medvilnės:
Sėkla:
Ekologiška medvilnė: Tik 1 % pasaulyje užauginamos medvilnės yra ekologiška. Ekologiškai medvilnei auginti naudojamos sėklos turi būti genetiškai nemodifikuotos, o gauti ne GMO sėklų tampa vis sunkiau dėl mažos vartotojų paklausos.
Genetiškai modifikuota medvilnė: tradicinė medvilnė paprastai auginama naudojant genetiškai modifikuotas sėklas. Genetinės modifikacijos gali turėti neigiamos įtakos augalų toksiškumui ir alergeniškumui, o poveikis augalų derliui ir aplinkai nežinomas.
Vandens suvartojimas:
Ekologiška medvilnė: auginant ekologišką medvilnę, vandens suvartojimą galima sumažinti 91 %. 80 % ekologiškos medvilnės auginama sausose žemėse, o tokie metodai kaip kompostavimas ir sėjomaina padidina dirvožemio vandens sulaikymą, todėl jis mažiau priklausomas nuo drėkinimo.
Genetiškai modifikuota medvilnė: įprasti ūkininkavimo būdai sumažina dirvožemio vandens sulaikymą, todėl padidėja vandens poreikis.
Cheminės medžiagos:
Ekologiška medvilnė: ekologiška medvilnė auginama nenaudojant labai toksiškų pesticidų, todėl medvilnės augintojai, darbuotojai ir žemės ūkio bendruomenės yra sveikesnės. (Genetiškai modifikuotos medvilnės ir pesticidų daroma žala medvilnės augintojams ir darbuotojams yra neįsivaizduojama.)
Genetiškai modifikuota medvilnė: 25 % pasaulyje naudojamų pesticidų daugiausia sunaudojama įprastinei medvilnei. Monokrotofosas, endosulfanas ir metamidofosas yra trys iš plačiausiai įprastinės medvilnės gamyboje naudojamų insekticidų, keliančių didžiausią pavojų žmonių sveikatai.
Dirvožemis:
Ekologiška medvilnė: auginant ekologišką medvilnę dirvožemio rūgštėjimas sumažėja 70 %, o dirvožemio erozija – 26 %. Tai pagerina dirvožemio kokybę, sumažina anglies dioksido išmetimą ir padidina atsparumą sausrai bei potvyniams.
Genetiškai modifikuota medvilnė: mažina dirvožemio derlingumą, biologinę įvairovę ir sukelia dirvožemio eroziją bei degradaciją. Toksiškos sintetinės trąšos su krituliais patenka į vandens telkinius.
Poveikis:
Ekologiška medvilnė: ekologiška medvilnė – tai saugi aplinka; ji mažina visuotinį atšilimą, energijos suvartojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Ji gerina ekosistemų įvairovę ir sumažina finansinę riziką ūkininkams.
Genetiškai modifikuota medvilnė: trąšų gamyba, trąšų skaidymas lauke ir traktorių eksploatavimas yra svarbios galimos visuotinio atšilimo priežastys. Tai didina pavojų ūkininkų ir vartotojų sveikatai ir mažina biologinę įvairovę.
Ekologiškos medvilnės auginimo procesas:
Dirvožemis: Dirvožemis, naudojamas ekologiškai medvilnei auginti, turi būti per 3 metų ekologinės gamybos pertvarkymo laikotarpį, per kurį draudžiama naudoti pesticidus ir chemines trąšas.
Trąšos: ekologiška medvilnė tręšiama organinėmis trąšomis, tokiomis kaip augalų liekanos ir gyvūnų mėšlas (pvz., karvių ir avių mėšlas).
Piktžolių kontrolė: Auginant ekologišką medvilnę, piktžolėms naikinti naudojamas rankinis ravėjimas arba mašininis žemės dirbimas. Dirvožemis naudojamas piktžolėms uždengti, taip padidinant dirvožemio derlingumą.
Kenkėjų kontrolė: ekologiškos medvilnės auginime naudojami natūralūs kenkėjų priešai, biologinė kontrolė arba kenkėjų gaudymas lengvais spąstais. Kenkėjų kontrolei naudojami fiziniai metodai, pavyzdžiui, vabzdžių spąstai.
Derliaus nuėmimas: Derliaus nuėmimo laikotarpiu ekologiška medvilnė skinama rankomis, kai lapai natūraliai nudžiūsta ir nukrenta. Siekiant išvengti taršos kuru ir nafta, naudojami natūralios spalvos audinio maišai.
Tekstilės gamyba: biologiniai fermentai, krakmolas ir kiti natūralūs priedai naudojami riebalų šalinimui ir klijavimui apdorojant ekologišką medvilnę.
Dažymas: ekologiška medvilnė arba nedažyta, arba naudojami gryni, natūralūs augaliniai dažai arba aplinkai nekenksmingi dažai, kurie buvo išbandyti ir sertifikuoti.
Organinės tekstilės gamybos procesas:
Ekologiška medvilnė ≠ Ekologiška tekstilė: drabužis gali būti ženklinamas kaip „100 % ekologiška medvilnė“, tačiau jei jis neturi GOTS sertifikato arba Kinijos ekologiškų produktų sertifikato ir ekologiško kodo, audinio gamyba, marginimas ir dažymas bei drabužių apdorojimas vis tiek gali būti atliekami įprastu būdu.
Veislių pasirinkimas: medvilnės veislės turi būti iš brandžių ekologinių ūkių arba laukinių natūralių veislių, surinktų paštu. Draudžiama naudoti genetiškai modifikuotas medvilnės veisles.
Dirvožemio drėkinimo reikalavimai: tręšimui daugiausia naudojamos organinės ir biologinės trąšos, o drėkinimo vanduo turi būti be teršalų. Po paskutinio trąšų, pesticidų ir kitų draudžiamų medžiagų panaudojimo pagal ekologinės gamybos standartus, trejus metus negalima naudoti jokių cheminių produktų. Ekologinio pereinamojo laikotarpio sąlygos patvirtinamos įgaliotų institucijų atliktais bandymais, po kurių laukas gali tapti ekologiškos medvilnės lauku.
Likučių tyrimai: Teikiant paraišką dėl ekologiškos medvilnės lauko sertifikavimo, reikia pateikti ataskaitas apie sunkiųjų metalų likučius, herbicidus ar kitus galimus teršalus dirvožemio derlingume, ariamajame sluoksnyje, arimo dugno dirvožemyje ir pasėlių mėginiuose, taip pat drėkinimo vandens šaltinių vandens kokybės tyrimų ataskaitas. Šis procesas yra sudėtingas ir reikalauja išsamios dokumentacijos. Tapus ekologiškos medvilnės lauku, tie patys tyrimai turi būti atliekami kas trejus metus.
Derliaus nuėmimas: Prieš nuimant derlių, būtina atlikti patikrinimus vietoje, siekiant patikrinti, ar visi derliaus nuėmimo produktai yra švarūs ir be užterštumo, pavyzdžiui, bendros medvilnės, nešvarios ekologiškos medvilnės ir per didelio medvilnės maišymo. Reikėtų nustatyti izoliacines zonas, pirmenybė teikiama rankiniam derliaus nuėmimui.
Medvilnės valymas: Prieš medvilnės valymą gamyklos turi būti patikrintos dėl švaros. Medvilnės valymas turi būti atliekamas tik po patikrinimo, o gamyklos turi būti izoliuotos ir užterštos. Apdorojimo procesas turi būti užregistruotas, o pirmasis medvilnės rulonas turi būti izoliuotas.
Sandėliavimas: Sandėliams, skirtiems sandėliuoti, privaloma gauti ekologiškų produktų platinimo kvalifikaciją. Sandėlius turi patikrinti ekologiškos medvilnės inspektorius, taip pat turi būti saugoma išsami gabenimo peržiūros ataskaita.
Verpimas ir dažymas: ekologiškos medvilnės verpimo zona turi būti izoliuota nuo kitų veislių, o gamybos įrankiai turi būti skirti tik tam, kad būtų galima juos maišyti. Sintetiniai dažai turi būti sertifikuoti OKTEX100. Augaliniams dažams naudojami gryni, natūralūs augaliniai dažai, skirti aplinkai nekenksmingam dažymui.
Audimas: Audimo zona turi būti atskirta nuo kitų zonų, o apdailos procese naudojamos apdorojimo priemonės turi atitikti OKTEX100 standartą.
Tai yra ekologiškos medvilnės auginimo ir ekologiškų tekstilės gaminių gamybos etapai.
Įrašo laikas: 2024 m. balandžio 28 d.